Vis girdžiu: vibe-coding tai šlamštas. Neapykantos banga — nuo senjorų kūrėjų, kurie tuoj bus pakeisti pigesne kaina, iki vadybininkų, kuriuos rytoj atleis.

Claude Code iš dėžutės yra aklas vaikas be rankų ir kojų. Skirtumas tik tas, kad, priešingai nei žmogaus vaikas, jis užauga ne per dvidešimt metų — o per valandas.

Aš nekalbu — aš darau. Mano projektai produkcijoje. Jie šiuo metu uždirba pinigus savininkams. Jie kalba už save. Man nesvarbu, kokiu steką jie parašyti. Svarbu rezultatas, ne tai, kas po kapotu — kol niekas nelūžta ir praeina patikrinimą be triukšmo.

Anksčiau valdžiau 40 žmonių IT įmonę: kortelių apdorojimą, paieškos sistemą, online žaidimus, startuolius. Dabar aš vienas. Visi 40 tapo balastu — susitikimai, ginčai, prarasti savaitgaliai.

Dabar į vieną landing'ą paleidžiu keturis agentus. Su jais kalbuosi iš baro, taksi, oro uosto — per Telegram. Žmonių samdyti neplanuoju, kol neišvysiu užduoties, kurios pats negaliu išspręsti.